Jei pavyktų perkrauti valdžios ir verslo santykius ir atversti juose naują puslapį, išloštų visi, o labiausiai pati valstybė ir jos piliečiai. Bet ar lemta tam įvykti jau šiemet?

Fotomenininkas Marius Jovaiša vėl leidosi į neregėtos Lietuvos paieškas: kuria antrąjį fotoalbumą, kurį ketina išleisti ateinantį rudenį. Bet vien gražiausiais miestų ir gamtos vaizdais M. Jovaiša nutarė neapsiriboti. Fotografas išsikėlė iššūkį į knygą sudėti didžiausius Lietuvos mokslo ir verslo pasiekimus – atverti duris į laboratorijas, gamybinius cechus ir technologijų startuolių inkubatorius ir taip parodyti pasauliui dar neregėtą Lietuvą, kurią savo sunkiu darbu kasdien kuria mūsų mokslininkai, naujųjų technologijų ir gamybos įmonės.

Toks projektas svarbus ne tik reprezentaciniu požiūriu. Jei daugiau rodysime mūsų verslo pasiekimus ir sėkmės istorijas, galbūt ilgainiui pavyks pakeisti ir požiūrį bei patikėti, kad verslas valstybei yra ne koks priešas, o patikimas ir svarbus partneris, kuriam labai rūpi Lietuva ir kuris nori kiek įmanoma daugiau prisidėti prie jos gerovės kūrimo.

Ieškodamas įkvėpimo naujajai „Neregėtai Lietuvai“ fotomenininkas lankėsi ir gynybos ir saugumo sektoriaus įmonėje „Polimaster Europe“, turinčioje gamyklą netoli Vilniaus. Jei dar neteko girdėti, čia pagamintais nešiojamaisiais radiacijos matuokliais savo tarnybos metu naudojasi jau kone kiekvienas amerikiečių policijos pareigūnas. Tai išties įspūdingas mūsų gynybos ir saugumo pramonės pasiekimas.

Daugelio šių įmonių kuriamos technologijos ir inovacijos yra vertinamos ir pripažintos pasaulyje, bet dar mažai žinomos Lietuvoje. Vos prieš keletą metų susikūręs, bet sparčiai augantis gynybos ir saugumo pramonės sektorius Lietuvoje irgi nėra išimtis: dar nedaugelis žino, kad Lietuvos įmonės kuria inovatyvius kibernetinio ir energetinio saugumo sprendimus, gamina NATO šalių naudojamą ginkluotę, amuniciją ir ekipuotę, dirba žvalgybos, stebėjimo, taikinių aptikimo srityse, įrenginėja aukščiausio lygio stovyklavietes tarptautinėms karių pratyboms. Be to, darome tą ne tik ne prasčiau, bet neretai ir pigiau nei Vakarų šalių gamintojai.

Prisimenu, vos pradėjęs dirbti Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijoje sulaukdavau klausimų: „O kas čia per asociacija? Ką jūs gaminate?“ Viena vertus, nereiktų stebėtis, kad mūsų visuomenė kol kas mažai žino apie dar tik besikuriančią naują pramonę. Daugelis Lietuvos gynybos ir saugumo sektoriaus įmonių geriau žinomos užsienyje nei tėvynėje dar ir todėl, kad beveik visą savo produkciją eksportuoja: lietuvių produkciją su džiaugsmu perka ir naudoja tokios valstybės, kaip JAV, Japonija, Vokietija, Prancūzija ir kt. Ir tai yra geriausias mūsų šalies įmonių ir specialistų įvertinimas.

Tačiau yra ir kita medalio pusė. Man atrodo, kad savo verslo pasiekimais turėtume džiaugtis ne ką mažiau, nei džiaugiamės laimėjimais sporto, kultūros ar bet kurioje kitoje srityje. Deja, tenka pastebėti, kad tokio supratimo Lietuvoje dar trūksta. Dar gana dažnai esame linkę save nuvertinti, galvojame, kad kiti gali, o mes tai dar tikrai ne. Ilgai prisiminame blogus pavyzdžius, skandalingus atvejus (kurie daro didelę žalą viso sektoriaus įvaizdžiui ir tikrai negali būti pateisinami, bet vis dėlto yra tik retos išimtys) ir be gailesčio klijuojame visam verslui „blogiukų“ etiketes. Net ir tiems, kurie dirba skaidriai ir atsakingai, moka didelius mokesčius į valstybės biudžetą ir nuolat garsina savo šalį pasaulyje. Tai yra jaučiama visame Lietuvos versle. Labai gaila, bet dar neatsikratėme požiūrio, kad verslas yra blogis, kažkokia mistiška grėsmė, todėl nuo jo reikia laikytis atokiau.

Dirbdamas asociacijoje neišvengiamai bendrauju su valstybinėmis institucijomis, politikais. Čia taip pat matau pasitikėjimo vieni kitais trūkumą, atsargų valdžios institucijų požiūrį verslo atžvilgiu. Visuomenėje tebegyvuojantys mitai, kad visi verslininkai yra godūs ir nesąžiningi, vis dar sklando ir valdžios institucijų koridoriuose.

Tuo tarpu verslui, kuris įpratęs veikti žaibiškai ir greitai priimti sprendimus, neretai atrodo, kad valdžios institucijos nedaro nieko arba daro per mažai. Kad biurokratijos mūsų valstybėje yra per daug ir yra sukurta daugybė nereikalingų verslo trukdžių, kurie visų pastangomis pamažu naikinami, bet tai vyksta pernelyg lėtai.

Visi puikiai suprantame, kad stipri ekonomika – tai stipri valstybė ir laimingi piliečiai. Tačiau tam pasiekti reikia visų mūsų bendrų pastangų. Jei norime susikurti savo šalies gerovę, turime sutelkti jėgas ir išsklaidyti šešėlius, temdančius mūsų valstybės ir verslo partnerystę.

Skandinavijoje turime daug tokiam tikslui įkvepiančių pavyzdžių. Štai neseniai Vilniuje lankėsi Danijos verslo delegacija – klasikinis vizitas, kurio metu grupė verslininkų žvalgėsi Lietuvoje partnerių gynybos ir saugumo srityje. Danija tikrai nėra ta šalis, kurios verslininkus labai reiktų remti, tačiau nepaisant to, Danijos vyriausybė finansavo šį įmonių vizitą į Lietuvą. Tai taip pat parodo tam tikrą požiūrį: verslas yra partneris, su kuriuo valstybė turi dirbti išvien – šalies ir jos žmonių labui. Be to, šis pavyzdys patvirtina, kad nebūtina iš karto versti kalnus – kelią į pokyčius galima pradėti ir nuo mažų žingsnelių.

Mums irgi metas pagalvoti, ką galime padaryti, kad šis lūžis galiausiai įvyktų ir Lietuvoje, na, o pradėti reikėtų visų pirma nuo požiūrio keitimo.

Nenoriu teigti, kad viskas yra blogai. Yra daug dalykų, kurie nuteikia pozityviai ir leidžia manyti, kad einame teisinga linkme. Norėčiau pasveikinti Krašto apsaugos ministeriją, kuri viešai išreiškė lūkestį, kad didžiąją dalį šiųmečių kariuomenės pirkimų laimės būtent Lietuvos gamintojai. Tai labai sveikintinas ministerijos žingsnis bei pasitikėjimo Lietuvos gynybos pramone įrodymas, tik dabar svarbu užtikrinti, kad pirkimų mechanizmas per naująją agentūrą vyktų skaidriai ir sėkmingai.

Tad metas pamiršti visus mitus ir žiūrėti į priekį, kalbėtis vieni su kitais, nebijoti tartis ir kartu ieškoti geriausių sprendimų, kad laimėtų visi – ir valstybė, ir verslas, ir visuomenė. Tai yra tiesiausias kelias į pokyčius.

Rosvaldas GORBAČIOVAS, Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius