Viena didžiausių energetikos įmonių Baltijos šalyse UAB „Enerstena“, šiuo metu prisidedanti prie Danijos šilumos tinklų modernizavimo, tapo Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos (LGSPA) nare.

„Energetinis saugumas yra viena iš prioritetinių sričių Lietuvoje, todėl džiaugiamės, kad prie asociacijos prisijungė viena stipriausių energetikos sektoriaus bendrovių, sėkmingai plėtojanti verslą ne tik Lietuvoje, bet ir Vakarų rinkose“, – sveikindamas naujus narius teigė LGSPA direktorius Ričardas Sartatavičius.

LGSPA šiuo metu vienija apie 50 narių, kurie atstovauja daugiau nei 100 įmonių bei institucijų, vykdančių veiklą įvairiose gynybos ir saugumo pramonės srityse.

Viena iš energetikos sektoriaus lyderių Baltijos šalyse UAB „Enerstena“ gynybos ir saugumo pramonei siūlo mobilias katilines šilumos ir karšto vandens tiekimui. Tokių įvairioms kuro rūšims pritaikomų katilinių projektu įmonė gali pasirūpinti nuo idėjos iki rakto: suprojektuoti, pagaminti, automatizuoti bei eksploatuoti.

„Tapę LGSPA nariais tikimės plėsti bendradarbiavimą su kitomis Lietuvos ir užsienio įmonėmis, prisidėti prie antikorupcinių iniciatyvų, skatinti atsinaujinančio kuro naudojimą bei aplinkosauginių idėjų propagavimą“, – sako UAB „Enerstena“ direktorius Vygantas Sliesoraitis.

Nepaisant didelės konkurencijos Vakaruose, „Enerstenai“ neseniai pavyko gauti stambų užsakymą Danijoje – Silkeborgo miesto šilumos tinklams įmonė suprojektavo ir pagamino du galingus (po 200 MW galios) kondensacinius ekonomaizerius. Įrengus kondensacinius ekonomaizerius padidinamas net ir efektyviausių katilų efektyvumas ir išgaunamas papildomas šilumos kiekis.

„Vakaruose konkurencija didelė, bet sunku rasti įmonių, kurios pačios gamintų įrangą –  dažniausiai ji tik perparduodama. Taip pat mažai kas skiria tiek dėmesio mokslui ir inovacijoms, reta įmonė turi savo mokslo centrus, tyrimų laboratorijas“, – savo konkurencinius pranašumus vardijo valdančiosios UAB „Enerstenos grupė“ generalinis direktorius Virginijus Ramanauskas.

Lietuva geografiškai yra nedidelė Europos valstybė, tačiau jos pasiekimai biokuro energetikos srityje yra geras pavyzdys toms šalims, kurios vis dar yra priklausomos nuo neatsinaujinančio kuro. Lietuvoje biokuro dalis centralizuotai tiekiamos šilumos gamyboje 2015 m. sudarė per 60 proc., o 2020-aisiais, anot prognozių, turėtų sudaryti jau 80 proc. Pasak V. Ramanausko, taip Lietuva prisidės prie 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje daugelio pasaulio šalių pasiekto tarptautinio susitarimo dėl klimato kaitos ribojimo įgyvendinimo.

„Siekiame su kitomis šalimis pasidalinti gerąja Lietuvos patirtimi, kaip modernizuoti šilumos ūkį ir pereiti nuo iškastinio kuro iki atsinaujinančio biokuro. Matome čia dideles galimybes“, – sakė „Enerstenos grupės“ generalinis direktorius V. Ramanauskas.

Preliminariais duomenimis, 2016 m. UAB „Enerstena“ eksportas išaugo apie 10 proc. ir dabar sudaro 25 proc. pajamų. Šiemet įmonių grupė taikosi į naujas rinkas ir tikisi tolesnio eksporto augimo.